12

Baidarių nuoma

MENIU

Mėnuo Darbo dienomis Savaitgalis* Šeštadienis** Sekmadienis
Kovas –Balandis 12 Eur 20 Eur 15 Eur 13 Eur
nuo Gegužės 20 d 15 Eur 25 Eur 20 Eur 15 Eur
Birželis 20 Eur 40 Eur 27 Eur 20 Eur
Liepa 20 Eur 45 Eur 35 Eur 20 Eur
Rugpj.-Rugsejo 10 20 Eur 45 Eur 35 Eur 20 Eur
Rugsėjo 11 – Spalis 14 Eur 27 Eur 20 Eur 15 Eur

 * Savaitgalio plaukimas: atvykimas gali būti penktadienį, plaukimas šeštadienį ir sekmadienį (DVI DIENOS), plaukimo kaina nurodyta už DVIVIETĘ BAIDARE,(liemenes,transportavimas nemokamas).

** Šventinė dienos kaina = Šeštadienio kaina.

Viešnagė sodyboje, plaukiant,nakvojant savo palapineje – 4 €/žmogui.Tik viesnage stovyklavieteje be plaukimo 6 eu zmogui.  Šašlykinė, iešmai, katilėlis sriubai, pundelis malkų – NEMOKAMAI!

Kubilo nuoma 70 eu
Pirties nuomos kaina (su pirties iškūrenimu ir nakvyne) vienai parai – 220 eu

Tik nakvyne namelyje 150 eu (talpina 10-14 zmoniu,patalyne iskaiciuota)

atvykus su auto kemperiu kaina uz prisijungima prie elektros 6 eu parai

Avansinis mokėjimas atliekant baidariu rezervavimą – 50 Eur, kuris, atvykus į poilsiavietę, tampa užstatu ir grąžinamas pavedimą atlikusiam asmeniui išvykimo iš poilsiavietės momentu,(neatvykus sutartai datai,avansas negrazinamas).saskaitos nr SWED Bankas LT95 7300 0101 2403 7969 Gytis Buinickas

Mokėjimo paskirties laukelyje nurodyti užsakovo vardą ir atvykimo į sodybą datą

DAUGIAU INFORMACIJOS TELEFONU
+370 68822222 arba facebooke  verknesvingis

Apie Verknės vingį

Verknė – upė pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose. Prasideda Galaverknės pavadinimu Trakų rajone, 5 km į vakarus nuo Rūdiškių, Aukštadvario regioniniame parke. Pačiame aukštupyje pratekėjusi Vilkokšnio ežerą įgyja Verknės pavadinimą. Labai vingiuodama teka vakarų, šiaurės vakarų, pietvakarių kryptimi per Sienio, Negasčiaus, Navos ir dar keletą mažesnių ežerų. Įteka į Nemuną 2 km į šiaurės rytus nuo Birštono, aukščiau Birštono kilpos, 285 km nuo Nemuno žiočių. Apie 2 km Verknės žemupio ruožas yra patvenktas Kauno marių.

Didesni intakai: Strūzda, Samė, Adinčiava, Vapsa, Obeltis, Dindžiakė (kairieji), Balina, Lielelė, Guostė, Alšia, Sviedubė (dešinieji).

Verknės vagos vidutinis plotis 10–25 m. Vidutinis srovės greitis 0,3-0,5 m/s, didžiausias (ties Aukštadvariu, Verbyliškėmis, Medeikoniais) 1 m/s. Debitas ties Verbyliškėmis: vidutinis – 5,55 m³/s, maksimalus – 116 m³/s, minimalus – 0,2 m³/s. Verkne pavasarį nuteka 35 %, vasarą 18 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio upės nuotėkio. Pavasario potvynio metu vandens lygis pakyla iki 1,3 m virš įprastinio vasaros lygio. Verknė užšąla gruodžio pabaigoje, ledas laikosi ~85 dienas. Upės baseine yra ~80 ežerų, kurie sudaro 2 % baseino ploto. Pelkės užima 12 %, miškai 13 % baseino. Verknės aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių.

Į pietus nuo Stakliškių

Ties Pakrovais

Verknė patvenkta dvejose vietose: Aukštadvario HE tvenkinys (nuo 1960 m., 293 ha, 56 km nuo žiočių) ir Jundeliškių tvenkinys (nuo 1958 m., 22 ha, 9 km nuo žiočių). Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys – į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui[1]. Prie Verknės ir Nemuno santakos stūkso gamtos paminklas – konglomerato uola, žmonių pavadinta Ožkų Pečium.

Svarbesnės gyvenvietės prie Verknės: Galaverknis, Tolkiškės, Aukštadvaris (Trakų raj.), Vydžionys, Gripiškės, Pikelionys, Verbyliškės, Jundeliškės, Medeikonys (Prienų raj.).